Karnavaliniai kostiumai per amžius nuolat keitėsi, atspindėjo to meto visuomenės madas, socialines normas, religinius įsitikinimus ir netgi politines tendencijas. Nuo senovės pasaulio ritualinių aprangų iki modernių superherojų įvaizdžių – persirengimo menas visada buvo svarbi kultūros dalis. 

Senovės pasaulis – ritualai ir dievų garbinimas
Senovės egiptiečiai dažnai rengdavosi dievų atvaizdais religinėse šventėse ir ritualuose. Populiariausi kostiumai atkartodavo tokius dievus kaip Anubis (mirties dievas su šakalo galva) ar Horas (sakalo galvos dievas). Jie dėvėdavo puošnius galvos apdangalus, aukso ir brangakmenių papuošalus bei ilgas, išpuoštas tunikas. Tokio tipo kostiumus šiais laikais siūlo Korifėjus.

Graikų ir romėnų festivaliuose, pavyzdžiui Dionisijos ir Saturnalijos – žmonės persirengdavo dievais, mitinėmis būtybėmis ar net keisdavosi socialiniais vaidmenimis. Štai vergai galėdavo apsirengti kaip kilmingieji. Jie dažnai dėvėdavo chitonus, togą ir kaukes, kurios simbolizavo skirtingas emocijas.

Viduramžiai – bažnytinės šventės ir kaukių baliai
Viduramžiais Europoje karnavaliniai kostiumai buvo glaudžiai susiję su religija ir folkloru. Pavyzdžiui, per krikščioniškus karnavalus žmonės persirengdavo bibliniais personažais, angelais ar demonais. Taip pat labai populiarios buvo raganos, velniai ir kitos mitinės būtybės.

XII a. Venecijoje pradėjo formuotis viena garsiausių persirengimo tradicijų – Venecijos karnavalas. Jo metu žmonės slėpdavo savo tapatybę po įmantriomis kaukėmis ir puošniais drabužiais. 

Renesansas ir Barokas – prabanga ir aristokratija
Renesanso epochoje (XIV–XVI a.) kostiumai tapo itin ištaigingi ir spalvingi. Aristokratai dalyvaudavo kaukių baliuose, kuriuose vyravo prabangūs drabužiai su auksinėmis siūlėmis, perlais ir plunksnomis.

Baroko laikotarpiu (XVII–XVIII a.) išpopuliarėjo ekstravagantiškos perukų ir korsetuotų suknelių mados. Karališkieji rūmai, ypač Prancūzijoje, diktavo karnavalinių kostiumų tendencijas, kurios dažnai peržengdavo praktiškumo ribas. Šiuo laikotarpiu populiarūs buvo karalių, karalienių ir kitų aukštuomenės atstovų kostiumai. Pavyzdžiui, Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV stiliaus apranga – ilgi, prabangūs švarkai, nėriniai ir didžiuliai perukai.

XIX a. – Viktorijos laikų maskaradų populiarumas
XIX a. Europoje ir Amerikoje kostiumų baliai tapo elitinės visuomenės pramoga. Žmonės mėgo istorinius ir literatūrinius personažus, tokius kaip Robin Hudas, Šekspyro herojai ar gotikinės figūros, pavyzdžiui, Drakula.

XX a. – Holivudo įtaka ir popkultūros dominavimas
XX a. karnavaliniai kostiumai stipriai keitėsi dėl technologinės pažangos, masinės gamybos ir Holivudo filmų populiarumo.

Dėl nebyliojo kino populiarumo daugelis žmonių mėgdžiojo tokius personažus kaip Čarlis Čaplinas ar garsūs gangsteriai, kurie vilkėjo kostiumus su plačiakraštėmis skrybėlėmis.

Po Antrojo pasaulinio karo atsirado didžiulė komiksų kultūra, todėl Betmenas, Supermenas ir kiti superherojai tapo populiariais kostiumų pasirinkimais. Be to, Holivudas paskatino mokslinės fantastikos bumą. Daugelis persirengdavo kosminiais keliautojais, ateiviais ar „Žvaigždžių karų“ personažais.

XXI a. – individualumas, cosplay ir interneto tendencijos
Naujausiame amžiuje karnavaliniai kostiumai tapo dar įvairesni ir labiau personalizuoti. Žmonės ne tik renkasi populiarius filmų ir žaidimų personažus, bet ir kuria unikalius, individualius kostiumus.

Cosplay (angl. „costume play“) tapo dideliu reiškiniu tarp popkultūros gerbėjų. Dabar žmonės kruopščiai atkartoja anime, filmų, serialų ir žaidimų veikėjų kostiumus.

Interneto kultūra taip pat formuoja kostiumų tendencijas – žmonės dažnai renkasi memų įkvėptus įvaizdžius, pavyzdžiui, „Among Us“ veikėjus, „Squid Game“ apsauginius ar dirbtinio intelekto avatarus.